1508 m. birželio 28 d. Žygimantas Senasis dvarą padovanojo Jonui Sapiegai. Leipalingio dvare Sapiegų giminė šeimininkavo iki 1742 m. Jonas Sapiega čia pastatydino medinius gyvenamuosius bei ūkinius pastatus ir cerkvę. Dvarą valdant Povilui Sapiegai, kilo didelis gaisras, sudegė cerkvė bei dauguma dvaro pastatų. Sapiegų finansinė padėtis tuo laiku smarkiai pablogėjo, todėl atstatyti visų dvaro pastatų nebuvo jokios galimybės. Yra žinoma, kad į šį dvarą ne kartą buvo atvykęs medžioti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalius Vladislovas IV. Pamažu Sapiegų įtaka valstybės valdyme didėjo ir čia buvo pastatydinti reprezentaciniai rūmai bei parkas su medžioklės žvėrynu. Vėliau dvaras turėjo daugybę savininkų. Jį valdė Masalskiai, Kruševskiai, Balinskiai. XVIII a. pab. - XIX a. pr. pirmasis Vilniaus katedros kanauninkas Antanas Kruševskis nusipirko Leipalingį iš vyskupo Igno Masalskio ir pastatė dabartinius Leipalingio dvaro rūmus. XIX a. pab. - XX a. pr. Leipalingio dvarą nusipirko turtingas Peterburgo pirklys Balinskis. Jis labai puoselėjo tiek dvarą, tiek patį miestelį. Kasė kanalus, toliau turtino parką, buvo iškastas Simoniškės ežerėlis, padaryti prabangūs tilteliai, altanos. Po I pasaulinio karo visa dvaro žemė buvo išdalinta Lietuvos savanoriams, Nepriklausomybės dalyviams ir dvaro kumečiams. Dvaro žemių vietoje atsirado Savanorių kaimas, o dvaro miškai atiteko valstybei. Šiandien čia stovi dvaro pastatai ir klasicistinio stiliaus centriniai rūmai parko fone. Juose 1957 metais mokytojas Algirdas Volungevičius įkūrė unikalų kraštotyros muziejų, kuriame yra daugiau kaip...
Read moreLeipalingio muziejus įsikūręs Dvaro pastato dalyje. Lankėmės šiandien, kai Dvare vyko renginys, sukvietęs iš visos Lietuvos besidominčius istorija. Sutapimas- muziejininkės šiandien nebuvo , tačiau labai esame dėkingi, kad galėjome į jį patekti ir apžiūrėti eksponatus. Muziejuje surinkta daug senų rakandų, nuotraukų - labai rūpestingai suklasifikuota visa kraštotyros medžiaga. Originalūs Leipalingio kalendoriai, didžiulis virdulys (tokio neteko nirkur matyti)! Įdomus rūsys - įsimintini laiptai į jį. AČIŪ UŽ SUTEIKTĄ GALIMYBĘ PAMATYTI JŪSŲ KRAŠTO EKSPONATUS. O MUZIEJININKEI - SĖKMĖS GARSINANT SAVO KRAŠTĄ... gražūs darbai visada...
Read moreGal toks metas nuobodus, kai dar niekas nežaliuoja. Sekmadienis, muziejus nedirba, tad įvertinti to nesiimu, bet aplinka negyvai negyva, išskyrus pora vietinių moterėlių besišildančių saulutėje ant suoliuko. Kas aktualu šiuo metu tai čia yra slėptuvė. Taip, patys rūmai sutvarkyti, puikiai atrodo, bet jiems reikia gyvybės, reikia gėlynų...
Read more