Yra vietų, kurios kalba ne žodžiais, o tyla. Einant taku, kur medžiai lyg senoliai saugo praeitį, imi jausti, kad žingsniai čia turi svorį. Ne todėl, kad kalnas status, o todėl, kad kiekviena jo kertelė – tarsi atsiminimas, kažkieno malda, laukimas ar paskutinis žvilgsnis į tolį.
Viršuje – platybė. Vanduo, dangus, vėjas. Ir tas tylus žinojimas, kad čia kažkada gyveno žmonės, kurie taip pat jautė, mylėjo, bijojo. Ir viskas, kas liko – tai šita kalva, kuri vis dar stovi. Tarsi liudininkė. Tarsi pažadas, kad mūsų istorija niekur nedingo.
Viršuje atsiveria vaizdas, nuo kurio norisi nekalbėti. Tik žiūrėti. Kauno marios, Pažaislio vienuolynas tolumoje, lengvas vėjo gūsis – visa tai sustabdo laiką. Ir net jei atėjai vienas, jautiesi lyg būtum su kažkuo svarbiu. Gamtos grožis čia ne dekoracija – jis gyvas, kviečiantis pabūti.
Patogu privažiuoti, aiškiai sužymėti takai, informaciniai stendai. Viskas pritaikyta – bet vis tiek jautiesi atradęs kažką savo. Net ir takas, kuris driekiasi šalia – ekologinis, sukuria progas pasivaikščioti, pabūti mintyse, pažinti aplinką. Gera čia grįžti, nes kaskart randi kažką naujo: tylą,...
Read moreTakas netiks ramiam pasivaikščiojimui su kava, nebent tik pati pradžia su piliakalniu. Daug stačių įkalnių bei nuokalnių, takas eina miško keliukais. Yra ir laiptelių, tiltelių, informacinių lentelių, atokvėpio vietų, apžvalgos aikštelių. Būtina stebėti nuorodas, kadangi aplink daug vienodų pramintų takų. Kai kur nuorodų išvis trūksta. Pats ne kartą buvau nuėjęs ne ten, kur veda takas. Tokiam sportiškam pasivaikščiojimui pats tas. Ir vaikščiojant galvoje buvo mintis, kaip būtų smagu tokiais keliukais pasivažinėti kalnų dviračiu, jei kada nors jį atsivešiu į Kauną, būtinai čia...
Read moreOne of the best places in Kaunas, a bit hidden but a must to go. Too many stairs but that what makes it amazing, you be on a lake side and a mountain side in...
Read more