Palanga Rehabilitation Hospital — Local services in Palanga

Patirtis šioje įstaigoje (nesiverčia liežuvis vadinti ligonine), neurologijos skyriuje - 40 dienų košmaras. Mama atvežta po insulto su stipriais ligos padariniais, bet su viltim ir potencialu sustiprėti. Taip, ligonis sunkus, bet juk ne veltui (bent jau taip galvojom) vadinasi ligoninė, o ne spa. Mama atvežta sąmoninga (suprantanti ir puikiai vykdanti nurodymus), motyvuota, tik deja, negalinti apsitarnauti, pasirūpinti savimi. Su pagalba (vaikštyne, prilaikymu) po truputį žengianti žingsnius. Kalba sutrikusi, sunkiai suprantama, bet su pastangom ir kantrybe - poreikius buvo galima išsiaiškinti. Deja, tik ne ten. Apie higieną net nesiplėtosiu, kai po pirmos savaitės aplankius - dantų pasta rasta nepajudinta. Rezultatas po "reabilitacijos" - suglebęs, masės netekęs žmogus (nepavalgo pati, ok, lašalinėm soti bus), kurį vos eina pastatyt ant kojų ir kuris sekančią dieną po grįžimo iš šios įstaigos - išvežtas su greitąja ir paguldytas į ligoninę. Deja, vos vienas kitas žmogus iš personalo, dar turintis neišoperuotą sąžinę, empatiją ir žmogiškumą - vienas yra bejėgis prieš supuvusią sistemą ir bujojantį masinį nužmogėjimą. Ypatingą dėmesį noriu skirti poniai (M.G), save pristatančiai kaip psichoterapiautę: ar ji pati supranta, ką ji daro? Konsultacijos metu mama paminėjo, kad ji nori namo (dabar nekyla klausimų kodėl), o M.G atsakymas - siūlyčiau tą ir padaryti. Tad nenustebkit, jei psihologiškai palūžęs ligonis/artimasis pasakytų "noriu mirt" - iš šios, abejotinos kompetencijos gydytojos sulauktų atsakymo - siūlyčiau tą ir padaryti. Kai psichologinę pagalbą teikia tokie specialistai - savižudybių statistika nebestebina. Reziume: sunkūs ligoniai (ypač vyresnio amžiaus) ten yra našta, kuriais norima tiesiog kuo greičiau atsikratyti, o ne ant kojų pastatyti... Pikta, skaudu, apgailėtina, bet tikiu, kad KARMAI netrūks...

Šių metų liepos 5d. iš Tauragės ligoninės buvo atvežtas pacientas po kelio sąnario operacijos. Liepos 10d. buvo išimti visi siūlai, praėjus kelioms dienoms atsivėrė siūlė apie 2 cm, pradėjo kraujuoti. Slaugytoja atsivėrusią siūlę bandė su paprastu, nesteriliu pleistru sutempti žaizdą, mano manymu čia kompetencijos nebuvimas. Taip pat buvo liepta nespausti pagalbos iškvietimo mygtuko, jog pačios slaugytojos ateis suleisti vaistų nuo skausmo, tačiau vaistai taip ir nebuvo suleisti. Pacientui pasiskundus dideliu skausmu ir kraujavimu iš žaizdos liepos 15d. buvo iškviestas budintis gydytojas, kuris nenuėmęs tvarsliavos nuo žaizdos, įvertino būklę - pasakė, kad taip ir turi būti po operacijos. Nors pacientui visą savaitę po siūlų išėmimo labai kraujavo pjūvio vieta, tačiau dėmesys nebuvo kreipiamas. Pacientas kentė didelius skausmus, lankė visas procedūras su atsivėrusia žaizda. Liepos 18 d. pacientas buvo išvežtas į Klaipėdos skubios pagalbos ir priėmimo skyrių, ir skubos tvarka paguldytas į traumatologijos skyrių. Sekančią dieną operuotas, išimtas nuolatinis kelio protezas. Dėl Palangos reabilitacijos ligoninės aplaidaus požiūrio į pacientą, jo būklę, atsivėrus žaizdai, atsirado infekcija, ko pasekoje supūliavo žaizda. Klaipėdos medikų teigimu, pacientas per vėlai buvo atvežtas į Klaipėdos ligoninę, su atsivėrusia 5-6 cm. infekuota žaizda, kurioje jau matyti išlindęs kelio implantas. Labai apmaudu, jog šiais laikais gali būti toks požiūris į pacientą, jo nepriežiūrą. Dabar laukia ilgas ir sudėtingas gydymas. Stresas tiek pacientui, tiek jo artimiesiems. Galbūt pasirinkę kitą reabilitacijos ligoninę, šito būtų ir nebuvę. Paciento ateityje laukia dar ne viena operacija. Jei tokie medikai dirbs ir toliau, tai jie taip pat aplaidžiai žiūrės į kitus pacientus, jų sveikatą. Nuoširdžiai linkiu ‘’aplenkti’’...

Esu labai nusivylusi šia institucija. Senelį atvežėme nevaikštantį po insulto su sutrikusia kognityvine veikla. Kadangi toli gyvename, negalėjome dažnai lankyti. Lankydavo šeima, o aš atvykau tik parsivežti. Kai pamačiau, koks senelis sulysęs, nemaitintas, išsigandau. Vietoj to, kad žmogų maitintų žmogų, jam geriau leido lašalines, o jei jis ir nevalgydavo, tai ir palikdavo nemaitintą. Žmogui nukrito visi raumenys, matėsi tik oda ir kaulai. Gal ir gerai tiems, kas gali patys adekvačiai viską suprasti. Bet žmogus po insulto senas ir juo nepasirūpinotinkamai . Parsivežėm senelį namo, jis pradėjo valgyti gerai ir po dviejų savaičių atsigavo, priaugo svorio. Žinom užtruks laiko atsistatyti, bet reabilitacijoj jokios pažangos nepadarė!

Beje, kai atvykau, radau adatą nuo švirkšo po lova, grindys nevalyti, kampai pilni šiukšlių. Ar taip gali būti institucijoj?

Baisu, nerekomenduoju žmonėms, kurie negali patys valgyti ir vaikščioti!

Beje sauskelnes liepė vežtis patiems, kai turėjo duoti. Faktas atvežėm tik kelis prieš išvažiuojant, bet reikalaukit, kas priklauso jūsų šeimos nariui! Darbuotojos kai kurios nuostabios, o kai kurios labai atšiaurios, ypač sesutė trumpais plaukais.

Seneliui buvo atvežti nauji rūbai su etiketėm, kojinės. Striukę radom visai kitam gale, kitoje palatoje. Pusė drabužių buvo dingę. Kai paklausėm, sakė neplauna, jei prisituština, nes negali atplauti. Kažkokia nesąmonė. Negi žmonės turi pirkti naujus drabužius kiekvieną kartą. Parsivežėm pusė drabužių, nes kiti, nauji, buvo...