The Hillforts of Kernave — Attraction in Kernavė

Where history meets serenity) Kernavė is undoubtedly one of the most beautiful places in Lithuania. Archeologists call Kernavė "Lithuanian Troy" due to the historical significance of this hillfort complex. It's a UNESCO World Heritage site recognized for its exceptionally high concentration of more than 50 archaeological sites, historical reminders, and cultural monuments spanning the last 10,000 years. These include fortified and unfortified human settlements, burial sites, hillforts, and places of worship. A highlight is the five mounds, which formed a unified defensive complex from the emergence of the Grand Duchy of Lithuania until the 14th century. The hills date back to the 6th-14th centuries. As the site of the country's oldest capital, you can truly feel the spirit of the past here. While only hills remain as evidence of the old settlement, it's still a fantastic location for filming or hosting historical performances. Taking a leisurely walk through the scenic landscape is also a wonderful option. It's the perfect spot to simply relax and...

Tai nepaprasto grožio etnokultūrinio paveldo objektas, kuriame ypač gausu archeologinių paminklų. Didelis ir gražus Neries klonis atsiremia į aukštus ir sunkiai per perkasas, pylimus ir stačius šlaitus prieinamus piliakalnius. Archeologinių paminklų kompleksą (jį sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų) sudaro keturi piliakalniai, dvi senosios atviro tipo gyvenvietės ir pilkapių grupė miške, už dviejų kilometrų į šiaurės vakarus nuo miestelio. Už 3,5 km yra strateginiu atžvilgiu svarbus Žvalgakalnis. Prie viduriniojo „Mindaugo sosto“ piliakalnio iš pietų pusės yra Aukuro kalnas, į vakarus – Pilies kalnas, į pietryčius, atskirtas didelės daubos, stūkso Smailiakalnis, kitaip dar vadinamas Lizdeikos piliakalniu. Prie jo iš rytų pusės šliejasi Kriveikiškio kaimo laukai – buvusi sena gyvenvietė. Kernavės gyvenvietės atsiradimas ir piliakalnių gynybiniai įtvirtinimai susiję su paviršiaus ir reljefo ypatumais. Šios vietovės paviršiaus įvairovę, patogumą ir išskirtinį kraštovaizdį nulėmė Neries upės slėnis ir senų raguvų bei griovių suskaidyti šlaitai. Kernavės senosios tvirtovės, piliakalniai yra įsikūrę tarytum tyčia sudarytuose (skulptūriškai suskaidytuose) gamtiniuose forpostuose. Romantiškoje istorijoje, užrašytoje XVI a. Lietuvos metraštyje, Kernavės įkūrimas nukeliamas į 1040 m., o jos įkūrėju laikomas romėnų karvedžio Nerono giminaitis Palemono anūkas Kernius. Tačiau iš tiesų Kernavės vardas reiškia šaltiniuotą, pelkėtą šlaitą, pašlaitę. Piliakalnių grupės centras – Aukuro piliakalnis, kitaip dar vadinamas Barščių ar Šventu kalnu. Lizdeikos piliakalnis, dar vadinamas Smailiakalniu arba Krivaičio kalnu, yra tipiškas krantinio tipo piliakalnis: tarp gilių daubų įsiterpusi aukštumos dalis. 3,5 km į rytus nuo Lizdeikos piliakalnio stūkso Žvalgakalnis. Šis kalnas minimas 1385 m. liepos 17 d. kryžiuočių žvalgo kelio palei Nerį aprašyme: „Norint iš Kernavės vykti palei Nerį žemyn, reikia Neryje surasti Kernavės brastą, kuri yra už pusės mylios nuo vieno kalno, vadinamo Apžvalga”. Šis kalnas buvo artimiausias gynybinės sistemos punktas, iš kurio būdavo perduodamas paskutinis signalas į Kernavės pilį, arba atvirkščiai. Pilies kalnas, vadinamas Mindaugo sostu, yra į šiaurę nuo Aukuro kalno. Nuo šio piliakalnio atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir Nerį, iš čia matyti visi piliakalniai. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad XII – XIII a. čia stovėjusi pilis, kurią sudeginus buvo pastatyta kita. Iš rytų, vakarų ir pietų Mindaugo sostą juosia gilūs slėniai. Iš šiaurinės – lengviausiai prieinamos – pusės trikampės aikštelės pakraštyje supiltas nupjauto kūgio formos pylimas. Pilies įgulos kalnas – taip dabar vadinamas vakarinis piliakalnis, esantis į šiaurės vakarus nuo Aukuro kalno ir į vakarus nuo Mindaugo sosto kalno. Iš pietvakarių ir pietų kalną juosia Neris, iš rytų - gilus slėnis. Rytinis kalno šlaitas šaltiniuotas, 25 m aukščio. Pilies įgulos kalno aikštelė yra 180 m ilgio ir 100 m pločio. Iš šiaurės ir vakarų piliakalnį tarsi lanku juosia pylimas. Archeologiniai tyrinėjimai parodė, kad XII – XIV a. čia būta pagrindinės gyvenvietės - didžiulio tankiai...

Kernavė is the first capital of the Grand Duchy of Lithuania, which was mentioned in historical chronicles in the 18th century. The hill forts are special, because there are 5 on one location. Standing on the hills one can observe an impressive view of the Neris River, the island of the river and its banks. There is also located Archaeological and History Museum of Kernavė which holds a collection of artefacts of the ancient times found during the excavations. Hill forts of Kernave attract local people and tourists especially at midsummer and on the Days of Living Archaeology, where ancient crafts are being celebrated each year. During these Days masters of ancient arts from Lithuania and surrounding countries show and sell their capabilities and sell their products. For example, jewellers, blacksmiths, furriers etc. During the festival medieval fights are demonstrated and ethnic music...