Pažaislis Monastery and Church — Attraction in Kaunas

On the outskirts of Kaunas, on a peninsula in the Kaunas Reservoir, stands the Pažaislis Monastery. The monastery and church were built between 1667 and 1712 by Camaldolese monks on the orders of Krzysztof Zygmunt Pac, Chancellor of the Grand Duchy of Lithuania. The complex is the largest monastery in Lithuania and the Church of the Visitation of the Blessed Virgin Mary with its 54-metre-high dome is one of the most beautiful Baroque buildings in the country. The monastery was transferred to the Russian Orthodox Church by Tsar Nicholas I after the Polish-Lithuanian Uprising of 1831. After three years of vacancy, the monastery came into the hands of the Sisters of St. Casimir in 1920, and the Catholic tradition was revived. Until the sisters were expelled by the communists in 1948 and the monastery was used for various purposes. In 1992 the monastery was returned to the sisters, who now manage the monastery and restore it to its former glory. In the church there is a statue of the Virgin Mary and Child that is considered miraculous. It was a gift from Pope Alexander VII to Krzysztof Pac, who donated the statue to the monastery to increase its appeal. The statue still attracts pilgrims and every year on 2 July a solemn procession with the statue of the Virgin Mary takes place. The monastery and church are quite far from the centre, but are easily accessible by bus (or car),...

Pažaislio vienuolynas – pastatų ansamblis Pažaislyje, Kauno marių šiaurės-vakariniame krante, T. Masiulio g. 31 (Kaunas). Kraštovaizdžio architektūros draustinis.

Vienuolyno fundatorius - Kristupas Zigmantas Pacas

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis pastatytas XVII–XVIII a. funduojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui. 1660 m. jis kreipėsi į Kamaldulių ordino vyresnybę Romoje, raštu pasižadėdamas finansuoti vienuolyno ir bažnyčios statybą Lietuvoje. Netrukus, gavęs aukščiausiosios bažnytinės vadovybės palaiminimą, kartu su architektu ir keliais Krokuvos Bielianų kamaldulių vienuoliais netoli Kauno surado planuojamam statyti vienuolynui tinkamą vietą – Pažaislį. Šią gražią miškingą vietovę fundatorius nupirko iš Kauno žemės teisėjo Samuelio Oborskio ir pavadino Ramybės (Taikos) kalnu (Mons Pacis).

Bažnyčios freskos

Sakralinį kompleksą kūrė Italijos menininkai: architektai Džambatista Fredianis (it. Frediani Giambattista), broliai Pjetras ir Karlas Putiniai (Puttini) (nuo 1674 m.). Skulptorius iš Lombardijos Džovanis Merlis (it. Giovanni Battista Merli) 1674–1676 m. figūriniais ir ornamentiniais stiuko lipdiniais dekoravo interjerą, vokiečių kilmės Mikalojus Volšeidas (vok.Wülscheid) sukūrė bažnyčios fasado ir Didžiųjų vartų skulptūras. Dailininkas iš Florencijos Mikelandželas Palonis (it. Michele Arcangelo Palloni) nutapė 140 įvairaus dydžio ir siužetų freskų, paveikslus altoriams bei portretus, o Džiuzepė Rosis (it. Giuseppe Rossi) sukūrė bažnyčios kupolo freską. Ansamblis buvo statomas iš degtų plytų. Apdailai naudotas smiltainis, marmuras, medis, spalvotieji metalai. Pagal iš anksto pateiktus brėžinius juodo ir rausvo marmuro gaminiai buvo ruošiami netoli Krokuvos esančiose marmuro laužyklose ir sausumos bei vandens keliais gabenami pro Varšuvą, Dancingą, Karaliaučių į Pažaislį.

Sienų ir lubų puošyba

1664 m. lapkričio 3 d. įvyko iškilminga vienuolyno fundacija ir akto pasirašymas. Fundatorius bažnyčią numatė kaip savo šeimos mauzoliejų, kuris įrengtas po prieangiu, taip išreiškiant nusižeminimą ir nuolankumą Dievui. 1667 m. pašventintas bažnyčios kertinis akmuo. 1681 m. baigta bokštų statyba. K. Z. Pacas mirė 1684 m., nebaigęs vienuolyno statybos. Jo pradėtą darbą tęsė giminaitis Mykolas Kazimieras Pacas. Apie 1696 m. baigta bažyčios statyba, 1712 m. užbaigti apdailos darbai, 1712 m. spalio 15d. konsekravo Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis 1718–1755 m. perplanuoti vienuolyno kiemai, pastatyta naujų pagalbinių pastatų. 1755 m. nuo žaibo bažnyčioje kilęs gaisras sunaikino stogo dangą, apgadino virš zakristijos esančią bibliotekos salę ir kitas patalpas. 1812 m. vienuolyną apiplėšė prancūzų kariuomenė.

Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus Iįsakymu 1831 m. vienuolynas uždarytas. 1832–1845 m. pritaikytas Uspenijės soborui ir stačiatikų vienuolynui. Kamalduliai ištremti į Mogiliovo sritiesvienuolynus, o jų turtas konfiskuotas. Stačiatikių vienuolynas (rus. Пожайскiй-Успенскiй монастырь) veikė iki 1915 m. Vienuolyno teritorijoje palaidotas carinės Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas. 1917–1918 m. vienuolyne veikė kaizerinės vokiečių kariuomenės ligoninė. Vienuolynas buvo nusiaubtas ir apiplėštas: nuplėštas žalvario stogas, išdaužyti langai, išlaužytos durys, išgabenti Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės. 1928 m. iš Rusijos sugrąžintas Dievo Motinos paveikslas. Apie 1930 m. uždengtas naujas cinkuotos skardos stogas. Pokario metais vienuolyne veikė Lietuvos centrinis archyvas, vėliau – senelių namai, nuo 1950 m. respublikinė psichoneurologinė ligoninė. Tuo metu ligoninėje buvo apie 600 lovų, veikė personalo saviveiklos būrelis ir dramos...

Das Kloster Pažaislis, das nach langen Wirren der Fremdnutzung seit 1992 wieder von einem kirchlichen Orden betreut wird, ist ein imposanter baulicher Komplex, der seinen äußerlichen Reiz aus – bewusst oder unbewusst belassenen – kleineren Makeln an der Fassade zieht. Dies macht das Kloster – jenseits perfekt renovierter historischer Gebäude – besonders authentisch. Auch im Inneren findet sich die eine oder andere bauliche Unzulänglichkeit, die in Deutschland wohl die Bausicherheit auf den Plan rufen würde, hier aber das Erkundungserlebnis um so interessanter macht. In tadellos restauriertem Zustand findet man hingegen die Decken-/Wandgemälde und -verzierungen der Mariä-Heimsuchungs-Kirche. Das große Klostertor am Anfang einer mit Mauern eingefriedeten Eingangsallee weist auf Lateinisch darauf hin, dass der Eintritt für Frauen verboten ist. Da dies heute wohl nicht mehr durchsetzbar wäre, hat man das Tor kurzerhand dauerhaft verschlossen. Zugang wird einem jetzt an einer seitlichen, verwitterten Holzpforte gewährt, nachdem man durch Drücken eines Klingelknopfs seinen Einlasswunsch kundgetan hat. Allein dieses Spektakel ist köstlich und insbesondere im Regen sehr authentisch. Das ehemalige Gästehaus wird heute als Hotel mit Restaurant (Michelin-Auszeichnung) betrieben. Die eingesehene Speisekarte lässt auf größtenteils bodenständige Gerichte mit angemessenen Preisen schließen (nicht getestet). Das Rondell vor dem Gästehaus wird bei schönem Wetter vom Restaurant als Freiluftlokal genutzt. Über das Kloster hinaus, kann auch die Stadt Kaunas als Touristenziel empfohlen werden. Insider wissen, dass die zweitgrößte litauische Stadt seit vielen Jahren mit der Hauptstadt Vilnius in vieler Hinsicht konkurriert. Höhepunkt ist alljährlich der Wettbewerb um den schönsten und spektakulärsten städtischen Weihnachtsbaum. Kaunas verfügt über eine neugestaltete attraktive Fußgängerzone, die von der Kirche des Erzengels Michael über eine Länge von über 2 Kilometer bis zum historischen Rathaus führt. Sehenswert ist auch das Einkaufszentrum Akropolis, in das erhaltenswerte historische Bausubstanz integriert wurde. Leider hat das dortige urige Brauhaus Bravaria, in dem wir immer gerne eingekehrt sind, mittlerweile dicht gemacht. Erwähnenswert ist weiterhin der exzellente Straßenzustand in der Altstadt, der die Schlagloch- und Holperpisten von Vilnius klar hinter sich lässt. Anreisende mit dem Auto, die gut zu Fuß sind, parken am besten am Akropolis, gehen dann bis zur Kirche des Erzengels Michael und folgen schließlich der Fußgängerzone bis zum Rathaus. Generell lässt sich festhalten, dass der Bürgermeister von Kaunas offensichtlich einen guten Job für Bürger und Touristen macht. Wo etwas gut läuft, bleibt Missgunst nicht aus. So wird hier bisweilen böswillig von Neidern eine Kungelei mit der russischen Mafia...