Spėju, kad į meniu įrašydami amerikietiškos salotos jie turėjo galvoje labiau žinomas – Cobb salotas. Bet jei „Senamiestyje” patiektas salotas lyginti su Cobb salotomis, jos su minėtomis salotomis panašios tik tolygaus ingredientų išdėliojimu lėkštėje. Ir viskas.
Spėju avokadas Telšiuose brangus, nes jo lėkštėje neradome, nors jis šiose klasikinėse salotose būtinas. Kitaip jos bus tik babos salotos anūkui, kurias daro iš to ką baba tuo metu randa šaldytuve.
Tiesa avokado salotų aprašyme meniu ir nebuvo. Bet meniu buvo minimas pelėsinis sūris, kurio greičiausiai neįdėjo, nes jis taip pat brangus produktas. Už tai salotų lapų privarė kaip triušiams.
Apie padažą aš išvis geriau patylėsiu…
„Mūsų baravykienė”, taip pavadintą sriubą aš įsivaizduoju taip, kad joje plaukios baravykai, daržovės. Juolab, kad meniu apie tai, kad baravykų sriubą bus trinta net neužsiminta.
Pakvietęs padavėją pasiteiravau – ką ji man atnešė. Atsakymas buvo toks, kad norėjosi eiti prie veidrodžio ir pasižiūrėti ar pas mane neišaugo asilo ausys.
Štai atsakymas pažodžiui: mes baravykienės neverdame, bet į trintą daržovių sriubą įdedame baravykų ir gaunasi baravykų sriuba.
JŪS RIMTAI???
Aš dar drįsčiau ginčytis ar toje daržovių sriuboje buvo sutrinti baravykai ar baravykų milteliai.
Paragavę dviejų nesąmonių, stebuklų iš pagrindinių patiekalų nebesitikėjome, bet maža vilties liepsnelė, kad gal su pagrindiniais patiekalais kavinė „Senamiestis” išgelbės savo skęstantį laivą, buvo.
Kažkokių gastronominių staigmenų nelaukiau, nes patiekalų kainos buvo žemiau tų, kuriomis panašius patiekalus parduoda kitos maitinimo įstaigos.
Nepamenu, kad kur paltuso kepsnį būčiau matęs už 9€.
Paltusą apliejęs glitnus ir perdėtai saldus padažas visaip bandė paslėpti akivaizdžiai perkeptą žuvį. Nežinau kas sudarinėjo šio patiekalo receptūrą, nes jei patiekalas pagamintas tiksliai atkartojant technologinę kortelę, tas kuris šį patiekalą kūrė jo net neskanavo.
Kitaip būtų jau po pirmų kąsnių supratęs, kad kelios šviežios daržovės čia būtinos tam bendram riebalui ir saldumui amortizuoti.
Norėdamas išgelbėti žuvį bandžiusią valgyti Katinienę pasidalinau su ja daržovėmis, kurios buvo patiektos prie vištienos kepsnio.
Vištienos kepsnys lyg kempinė buvo prigėręs aliejaus, greičiausiai dėl to, kad buvo įdėtas į neįkaitintą keptuvę gausiai palietą aliejumi.
Bet baisiausia toje lėkštėje buvo bulvės, ant kurių druska buvo nepabarstyta, o užpilta.
Spėju kažkas virtuvėje ne tik kad įsimylėjęs, bet ir iš po vakar į darbą atėjo drebančiomis rankomis ir užpiltomis akimis, nes nepamatyti to druskos kiekio kuris buvo uždrėbtas ant bulvių galėtų tik aklas kurmis.
Reziumuoju. Nuojauta manęs nė kiek neapgavo. Kavinė „Senamiestis” lyg virš vandens plūduriuojantis tuščias, jau senai išgertas plastmasinis butelys, su saulėje nublukusia etikete.
Kurį laikas nuo laiko naivus ir ištroškęs praeivis ištraukia patikrinti ar jame yra gėrimo, ir nusivylęs įmetą atgal į vandenį plūduriuoti.
Ir ši gastronomijos gėda plūduriuos iki tol kol į ją užsukantys išmoks gerbti save, ir pradės vertinti tai ką į save deda, nes žmogus ne šiukšlių dėžė, kad mesti į save bet ką, bele kad numalšinti alkį.
Vertindamas 1/5 paminėsiu, kad ir aptarnavimas lyg veidrodis to maisto, kurį mes ten skanavome. Padavėjų žvilgsniai tokie, lyg esi pats kaltas, kad atėjai į tą kavinę ir užsisakei tragiško maisto.
Jokios pagarbos klientui.
Tad jei norite susigadinti nuotaiką ir savo piniginę paploninti 30€ ir išeiti iš kavinės alkani, rekomenduoju jums kavinę „Senamiestis”. Ji tokius jūsų lūkesčius išpildys su kaupu.
O atsakymas į apžvalgos pradžioje klausimą būtų toks: mes geriau būtume išleidę dvigubai daugiau ir pavalgę, nei 30€ ir...
Read more
Learn more insights from Wanderboat AI.
