Šilelis GastroPub — Restaurant in Palanga

This is my third time at Šilelis over the last 2 summers and it’s without a doubt my favourite place to eat and hang out in Palanga. Cool vibe with the mini-TVs which give the place its name, good international-style menu (pizza, ribs, pita, soups) for when you’re a bit tired of traditional Lithuanian food, friendly staff who all speak English - it’s a cool place and feels like it could be in Berlin or Copenhagen.

Having said that...I was there with my girlfriend last night and it was a less than excellent experience. It’s only because I like the place so much that I’m bothering to write a review and I hope they’ll take it as constructive criticism :)

The Šilelis sign was broken (flashing off and on) almost a month ago, the last time I was there - and it’s still not fixed ! Can’t be that difficult to change the fluorescent bulb can it ?! Gives a really shabby impression and not cosy at all to sit beside a strobe.

My girlfriend ordered soup, I ordered the pork ribs. The soup came less than 10 mins after we ordered, but I had to wait another 20 mins for the ribs. Either tell me up front that the ribs will take 30 mins to prep so I can choose something else, or time the prep so that the soup and ribs arrive at the same time. How nice is it to sit and watch someone eat, and then they have to do the same when your food comes. At the very least communicate with us what’s happening, rather than me having to ask ... “er, any idea when my food might be ready” after waiting for half an hour ?

The ribs were great ! That wasabi dip is AMAZING. I love it.

But ... it felt like the chef had coleslaw s/he needed to use up because the ratio of fries to coleslaw compared to the last time I had this dish was CRAZY. There must have been almost 400g of coleslaw on the plate...and a tiny portion of fries. The coleslaw is good - but not so good I need half a kilo of it. I tried my best to finish it but had to give up when the ribs and pitiful portion of fries were finished because it just felt too sad sitting there and eating raw cabbage on a Tuesday night. (Also, try a bit more lemon/lime juice in the coleslaw ... it’s take it up to a whole new level - I promise).

Ok, I think that’s enough for now (was waiting for some sort of word count to kick in and stop me at some point) but I haven’t been put off going back. I just think it’s a really good place that with a little bit of attention to detail could be...

Daugelis, pamatę tokią eilę prie maitinimo įstaigos, pasakytumėt: stovėti eilėje, ir dar Palangoje? Niekada.

Patikėkit manim – stovėtumėt kaip dideli, jei bent kartą būtumėt paragavę šio restobaro gaminto maisto. Jei jau Katinienė stovėjo eilėje ir nereiškė pretenzijų – tai jau daug ką pasako.

Tiesa, stovėdami eilėje žinojome, kad į šias patalpas persikėlė mūsų praėjusią vasarą atrastas, kitoje vietoje veikęs ir 5/5 įvertintas restobaras „Šilelis“.

Eilė buvo mums atėjus, ji nesibaigė mums išėjus. Kur slypi nesibaigiančios klientų eilės paslaptis? Aš paminėčiau kelis faktorius: draugiškos klientams kainos, geras aptarnavimas ir svarbiausia – labai skanus maistas.

Sakote, kad aš piktas, ir kandžios mano apžvalgos kenkia prastai įvertintų maitinimo įstaigų verslui? Tad kreipiuosi į tuos verslininkus, kurių maitinimo įstaigas įvertinau mažesniu nei 3/5 balu: gaminkite taip, kaip gamina „Šilelyje“, ir visos mano apžvalgos bus 5/5.

Tą dieną užsisakėme keturis skirtingus patiekalus ir nė vienam neturėjome pretenzijų. Net norėdamas negalėčiau prisikabinti. Tad nereikia man versti kaltės dėl prasto balo ir ginti apkirmijusias maitinimo įstaigas.

Važiuokit į „Šilelį“, pastovėkite eilėje, pasisemkite praktikos paskanavę patiekalų, o grįžę pas save pradėkite keistis. Ir tada nei Riebus katinas, nei kokia Beplaukė žiurkė nebus jums baisi – visi liks patenkinti jūsų gaminamu maistu.

Dabar rašydamas apžvalgą permečiau akimis nuotraukas, ir mano žvilgsnis užstrigo ties sprandinės kepsniu, kurį turėjau garbės valgyti. Kitais kepsniais pasidžiaugiau tik paragavęs po keletą kasnių.

Tad prisiminęs tą sultingą sprandinę ir Dievo šaukštu užmaišytą rizotą, vos neišmečiau iš rankų kompiuterio ir nepasileidau basas per Palangą link „Šilelio“. Gerai, kad Katinienė prie vartų sustabdė.

Bet kurį iš tądien užsakytų patiekalų nebūtų gėda pasiūlyti svečiui. Tiek „Fish and chips“, tiek šonkauliai, tiek šnicelis buvo be priekaištų. Jokių pretenzijų nei skoniui, nei kainoms.

Tad daugiau nesiplečiu ir reziumuoju. Esu laimingas, kad nors ir nedaug, bet yra Lietuvoje maitinimo įstaigų, kurios sugeba išlaikyti savo vardą ir skaniu maistu išlaikyti ne tik pastovius klientu, bet ir rekomendacijų dėka pritraukti naujų.

Nesibaigianti eilė ties „Šilelio“ terasa lyg ir bylotų, kad reklamos jiems nereikia, bet jei ši mano trumpa apžvalga eilutę prailgins iki Basanavičiaus gatvės, aš būsiu laimingas, nes tik tam ir kūriau Riebaus katino puslapį, kad papasakočiau žmonėms apie tokias vietas, į kurias ne tik ne gėda užsukti pavakaroti, bet svarbiausia – ir skaniai pavalgyti.

Tie, kurie manote, kad man maloniau rašyti apie nevykėlius ir jų maitinimo įstaigas – klystate. Nes prieš rašant man visada tenka paragauti to jų gaminamo marmalo ir taip skriausti ne tik save, bet ir mylimą Katinienę. Tad džiaugiuosi už nesuprastėjusį „Šilelį“. Antras jiems skirtas mano...

Came here twice during my stay in Palanga. My friend regaled tales of ‘the best fish and chips in the country’. As a Brit, it’s hard to say no. Enough carrot dangling, we ventured in quite late on a Sunday.

No Fish and Chips.

Settled for a pulled pork burger which blew me away and set my abdomen distending like a surgical inflation.

The next day we wandered over earlier, and this time, it was available. THE Fish and Chips.

All 4 servings (one per person, I’m not Mr Creosote) arrived together, with fantastic presentation.

Crispy beer batter surrounding flakey yet moistly composed fish sat on top of flexible fries, darkened with flavour and a richness i’ve not encountered on a potato since.

A side dish of smooth and crunchy coleslaw delighted me between bites and mouthfuls of flavours unacquainted since my own...